bėlingis

bėlingis
×bė́lingis (la. beliņģis<vok. dial. boninge) sm. (1) Brž aũkštas, anttrobis, pastogė: Šluotas nešk ant bė́lingio Stlm. Jo pilnas bė́lingis prikrautas visokių gėrybių Pln.

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Поможем решить контрольную работу

Look at other dictionaries:

  • brėlingis — ×brėlingis sm. (1) malūno aukštas; plg. bėlingis: Kol susineši grūdus ant brėlingio, kakta gerai apraso[ja] Krt …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bėningis — ×bėningis sm. (1) [K], Lž; N žr. bėlingis …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”